Hialurono rūgštis – organizmo natūraliai gaminama medžiaga, kuri padeda audiniams išlaikyti drėgme, sutepa juos. Ji svarbi odos sveikatai, žaizdų gijimui, kaulų tvirtumui ir daugeliui kitų organizmo sistemų ar funkcijų.

Kada atrasta hialurono rūgštis?

Hialurono rūgštis buvo atrasta 1934 metais. Jos istorija siejama su dviem mokslininkais – Karlom Meyer ir John Palmer. Šie mokslininkai, tyrinėdami karvės akies obuodio dalyje, vadinamoje stiklakūniu, esančias medžiagas, atrado hialuroną. Šią medžiagą, dėl jos skaidrumo ir panašumo į drebučius, pavadino „hialurono rūgštimi“, kas, išvertus iš graikų žodžio „hyalos“, reiškia „stiklas“ arba „skaidrumas“.

Vėliau paaiškėjo, kad hialurono rūgštis yra daugelio žmogaus audinių sudedamoji dalis, įskaitant odą, sąnarius ir akių obuolius. Ji tapo svarbia medžiaga medicinoje, ypač oftalmologijoje ir reumatologijoje. Dėl jos gebėjimo palaikyti drėgmę, tepti ir amortizuoti audinius, taip prisidedant prie jų sveikatos ir lankstumo, hialurono rūgštis naudojama daugelyje gydymo procedūrų, įskaitant akių operacijas ir pažeistų sąnarių gydymą (1).

Kas yra hialurono rūgštis?

Hialurono rūgštis visai nėra rūgštis. Tai – polisacharidas arba tiesiog didelė cukraus molekulė. Polisacharidai yra ilgos grandinės, sudarytos iš daugybės sacharidų monomerų. Ilgos grandinės gali savyje talpinti didelį kiekį vandens. todėl hialurono rūgštis yra žinoma dėl jos drėkinančių ir amortizuojančių savybių. Hialurono rūgštį galima palyginti su minkšta švelnia pagalvėle, kuri yra padėta ant kėdės ir leidžia patogiai ir saugiai sėdėti, nes yra plastiška ir prisitaiko prie jūsų kūno.

Anksčiau hialurono rūgštis buvo išgaunama iš gyvūninės kilmės subproduktų: gaidžio skiauterių, gyvūnų vidaus organų ir pan. Šiandien ji dažniausiai gaunama naudojant bakterijų, galinčių gaminti hialurono rūgštį, fermentaciją. Šis būdas yra daug saugesnis ir efektyvesnis nei gyvūninės žaliavos naudojimas. Jis užtikrina aukštą švaros ir kokybės lygį, o taip pat sumažina riziką dėl potencialių infekcijų ar alerginių reakcijų.

Ar hialurono galima gauti su maistu?

Dėl sudėtingos cheminės struktūros hialurono rūgšties yra sunku gauti su maistu. Tačiau egzistuoja medžiagos, kurios gali paskatinti natūralią hialurono gamybą organizme.

Magnis yra vienas pagrindinių hialurono gamybos organizme katalizatorių. Magnio gausu žaliose daržovėse (špinatai, kale kopūstai), riešutuose, šakninėse daržovėse, ankštiniuose produktuose (pupelės, žirniai) ir bananuose. (2).

Populiarūs maisto papildai gliukozaminas ir chondroitinas taip pat skatina natūralią hialurono gamybą. Todėl šiuos, natūralią hialurono gamyba organizme skatinančius papildus, galima vartoti siekiant paspartinti žaizdų gijimą po operacijos arba palengvinti osteoartrito simptomus (3).

Kur ji randama žmogaus kūne?

Hialurono rūgštis yra viena pagrindinių žmogaus jungiamojo audinio sudedamųjų dalių. Daug jos yra sąnarių sinoviniame skystyje, akies obuolyje, kremzlėse. (1)

Kokia yra hialurono rūgšties naudojimo nauda?

• Sąnarių skausmo ir pažeidimų profilaktika. Daugelį sąnarių dengia sąnario kapsulė, vadinama sinovija. Ji gamina sąnario skystį, kuris tepa sąnario kremzlę ir mažina trintį tarp sąnario paviršių. Tai suteikia sąnariui lankstumą, todėl judėti galime be vargo ir skausmo. Per sinovinį skystį į sąnarį taip pat patenka reikalingos maisto medžiagos. Didžiają sinovinio skysčio dalį sudaro hialurono rūgštis, todėl mokslininkai jau seniai tiria ar hialurono rūgšties papildymas gali palengvinti įvairių sąnario negalavimų, pvz. artrito, simptomus.Mokslininkai apibendrino kelis tyrimus, kurių metu vyresniems žmonėms, turintiems osteoartritą (sąnario nusidėvejimą) 3-5 savaičių laikotarpyje buvo atliekamos kassavaitinės hialurono injekcijos tiesiai į sąnario ertmę. Apibendrinti rezultatai parodė, jog injekcijos gali pagerinti sąnarių funkcionalumą ir sumažinti skausmą. Paprastai teigiamas poveikis pasireiškė per 3 mėnesius ir išliko 6-12 mėnesių. Nors toks gydymo būdas yra veiksmingas, jis nėra tinkamas namuose, nes rūgštis turi būti suleista tiksliai į pažeistą vietą. (4).Kiti tyrimai parodė, jog hialurono vartojimas maisto papildų pavidalu gali palengvinti kelio sąnario artrito simptomus. Tyrimai parodė, kad bent 2 mėnesius kasdien vartojant 80-200 mg hialurono rūgšties, osteoartritu sergantiems žmonėms, ypač 40-70 metų amžiaus grupėje, gerokai sumažėja kelio skausmai (5, 6).
• Spartesnis žaidų gijimas. Natūralios hialurono rūgštis pasiskirsčiusi visame odos paviršiuje, tačiau pažeistose vietose jos koncentracija padidėja. Reguliuodama uždegimo lygį ir signalizuodama organizmui pažeistoje vietoje gaminti daugiau kraujo kūnelių, hialurono rūgštis gali sumažinti uždegimo lygį ir paskatinti žaizdų gijimą (7, 8).Seniau atliktuose tyrimuose įrodyta, kad jo hialurono turinčio tepalo vartojimas odos žaizdoms gydyti sumažina žaizdų dydį ir skausmą greičiau, nei placebas (9, 10, 11, 12).
• Sveikesnė ir elastingesnė oda. Hialurono papildų vartojimas gali padėti atstatyti natūralų hialurono kiekį, esantį odoje, kuris su amžiumi ar dėl žalingų įpročių mažėja. Rezultate oda ilgiau išlieka elastingesnė.2014 m. atlikto tyrimo duomenimis žmonėms, kasdien 1mėnesio laikotarpyje naudojusiems 120-240 mg hialurono rūgšties, žymiai pagerėjo odos drėgmė ir sumažėjo dėl sausos odos atsirandantis odos dirglumas (13).Drėkinama oda taip pat mažina raukšlių atsiradimą, todėl, kaip paaiškina keletas tyrimų, vartojant hialuroną, oda gali atrodyti lygesnė (14,15).
• Refliukso sukelto stemplės dirglumo simptomų mažinimas. Refliukso metu skrandžio turinys patenka atgal į stemplę, sukeldamas skausmą ir pažeisdamas stemplės gleivinę. Viename 2012 m. atliktame tyrime nustatyta, kad taikant hialurono rūgšties ir chondroitino sulfato geriamą suspensiją rūgšties pažeistas gerklės audinys užgijo greičiau nei tada, kai joks gydymas taikomas nebuvo (16).
• Šlapimo pūslės skausmo prevencija. Dalis moterų kenčia nuo skausmingos šlapimo pūslės sindromo (intersticinio cistito). Šiam sindromui būdingas skausmas, intensyvus varymas šlapintis, dažnas šlapinimasis tiek dieną, tiek naktį (17).
  Nustatyta, kad hialurono rūgštis, per kateterį įvesta tiesiai į šlapimo pūslę, padeda malšinti su šia liga susijusį skausmą ir šlapinimosi dažnumą (18, 19).
• Akių drėkinimas. Kadangi hialurono rūgštis puikiai sulaiko drėgmę, ji dažnai naudojama gydyti akių sausumą.Tyrimais įrodyta, kad akių lašai, kurių sudėtyje yra 0,2-0,4 % hialurono rūgšties, mažina sausų akių simptomus ir gerina akių sveikatą (20, 21).

Šalutinis hialurono rūgšties poveikis

Kadangi organizmas hialurono rūgštį gamina natūraliai, alerginės reakcijos pasitaiko labai retai.
Hialurono rūgšties injekcijos į odą ar sąnarius turi didesnę šalutinio poveikio riziką. Tačiau neigiamos reakcijos dažniausiai būna susijusios su injekcijos procedūra, o ne su pačia hialurono rūgštimi. Vieta, kur buvo atliekama procedūra gali parausti, patinti ar trumpai skaudėti.
Hialurono poveikis nėštumo ar žindymo laikotarpiu nėra išsamiai ištirtas, todėl besilaukiančios ar žindančios moterys turėtų būti atsargios ir vengti jį vartoti.
Visais atvejais, prieš pradedant vartoti bet kokį preparatą, tikslinga prieš tai pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Šaltiniai:
1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3669638/
2. https://www.phytojournal.com/archives/2021/vol10issue3/PartG/10-3-49-641.pdf
3. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0306987799909544
4. https://www.ingentaconnect.com/content/ben/cpd/2010/00000016/00000006/art00007
5. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4729158/
6. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25415767/
7. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26978861/
8. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36297670/
9. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22399081/
10. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25115285/
11. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/22405094/
12. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24848975/
13. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25014997/
14. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34933842/
15. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28761365/
16. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3387832/
17. https://www.manodaktaras.lt/naujienos/moteru-slapimo-pusles-skausmas-medikai-ivardina-4-priezastis-1367
18. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31122535/
19. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34472431/
20. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7967738/
21. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26783978/